stovijėlis

stovijė̃lis sm. (2) 1. galvijų stovima vieta ganykloje, stovynė: Rytelio sugina karves stovijė̃lin Kp. Piemenys, išgirdę trimito balsą, gena galvijus į stovijėlį, kur jie atrajodami sugula ir ilsisi rš(Kp). 2. galvijų stovėjimas stovynėje: Stovijėlio poilsis trukdavo valandą rš(Kp).